Pašiauštakailės kuryba [nasamonation]

Mano galerija.

Puiku!!!Laukiu nesulaukiu kada galesiu pamatyt.

Me tooooo....

Nu ar mes su Menulio Iltim kadanors suklauksim?????????????Aisku...

LAUKIAM MEEEES........................

;DD nieko ydomaus nerasit cia galit nelaukt xD

Adrenalinas..



Pasiruošimas...
šalmai saugos virvės ir kiti niekniekiai su kuriais jau mokėjau elgtis ir
vistiek turėjau klausyti nuobodžios instrukcijos... „dooh..“
Taigi lipu antra nieko
blogo, nieko gero vistiek teks lipti... taigi kelis kartus giliai įkvėpiu
gaivaus oro „nebijau,nebijau nebijau...“ dėja
šitie žodžiai mano mintyse nė velnio nepadeda aš velniškai bijau...
Mano eilė lipti, Okey dabar išjungiam protą ir lipam.
Pirmieji žingsniai neytikėtinai lenkvi prieinu prie ore siūbuojančių milžiniškų
medienos pagalių, tas pats kaip virvinės kopečios tik milžiniškos ir sujungtos
metalu... negalvojau, kad kliūtis bus tokia lengva pažiūriu žemyn...O TAAAIP
DAR TIK PUSE YKOPIAU O JAU TAIP AUKŠTAI... su šypsena veide sušunku savo
klasiokams, kad be galo baisu –žinoma tik bandau juos išgąsdinti ši kliūtis
visai nebaisi ..tiesiog nebijau aukščio..
Pagaliau įveikus pirmąją kiūti atsiduriu 10metrų
aukštyje...prisikabinu karabinus ir prieinu prie antros kliūties... tinklas man
reiks eiti 10m. Aukštyje tinklu nieko baisaus.. TIKRIAUSIAI. Pirmas žingsnis..netaip jau baisu taigi dar
keli žingsniai ir atsiduriu ant netvirtų lentelių sukaltų šalia vertikaliai
stovinčio didelio rąsto .vėl ta pati ceremonija- perkabinu karabinus ir... o
varge ...turėsiu lysti į kažkokius žalius daiktus kurie siūbuoja pradedu lysti
akys sustoja ties vaizdu apačioje.. „AUKŠTAI..“ nieko įpatingo pereinu... ir
vėl užduotis... „O DIEVE KAS ČIA DABAR... „ lygiagretūs lynai tarp jų
pagaliukai...“negi..?O NEE AŠ ČIA NEDĖSIU KOJOS“ pirmas žingsnis su baime...
koja netvirtai sujuda ore akys viską mato iš 10m. Aukščio... adrenalinas
plūsteli venomis sunkiai nuryju seiles ... ŠTAI IR ATRADAU DIDŽIULĘ BAIMĘ NESTABILUMAS aš to tikrai bijojau...
ranka sugriebė lyną ir kumštis automatiškai taip susispaudė jog gerokai pabalo,
dar žingsnis ir dar..kojos dreba vėjas pučia laikas atrodo sustojo...
Kita kiūtis ir vėl didelis nestabilumas ties šia kiūtim
pradėjo ir rankytės ir kojytės drebėt, akyse atsipindėjo didelė baimė netrukus
prieinu buoma... saugos virvės pradeda atrodyti visai nesaugios, o tai prideda
dar adrenalino dozę.Smegenys užkimštos baime „nekenčiu baimės..“ nepajuntu kaip pereinu lynu.
KLIŪTIS baisioji [man] pati baisiausia kiūtis iš visų drasa
dingo.. „tikriausiai pasislepė krūmuose“ rankų nebejaučiu kojos pradeda linkti
pasiduodu... apsikabinu rastą ir pradedu rėkti iš visų plaučių –ĮŠKELKITE MANE
IŠ ČIAAA!!!!- kaip ir
tikėjausi vadovai tik atsisuko ir nusijuokė . kojos neišlaikė žemės traukos ir
sulinko, atsisėdu ant netvirtų lentučių galvą bei nugarą atremiu į storą rąstą
prieš akis baiosioji kiūtis padangos pririštos virve siūbuoja vėjyje. Akis
užmerkiu iki skausmo,drasos vis dar nerasta... užlenkiu galvą į viršų
atsimerkus pamatau apsiniaukusį dangų, kojų taip pat nebejaučiu vėjas pūsteli
stipriau tik tada pajuntu jog mano „saugioji polsiavietė“ taip pat švelniai
siūbuoja gerklėje atrodo kažkas užstrigo... NEKENČIU NESTABILUMO šie žodžiai
sukosi galvoje jau prieš gerą pusvalandį vėl užmerkiu akis girdžiu klasiokės
balsą kuris bandė mane padrąsint netrukus balsas užtyla mano galvoje pradeda
suktis taip mėgstamos eilutės.. –ADRENALINO KIEKIS, STAIGA PADIDĖJA, KAI NĖRA
TVIRTO PAGRINDO PO KOJOM... SLYSTA ŽEMĖ DREBA RANKOS-FAINA, KAI ŽEMYN GALVA KŪNAS KRENTA....
Beveik panašu į mano situacija laiko nuovoka dingus senei
nebesuprantu kiek laiko sėdžiu šitam pragare, atsimerkiu pažvelgiu žemyn..ir
vėl eilutės mano galvoje – ŠIURPULIUKAI BĖGA, KUTENA KŪNA, KOKS SALDUS MIRTIES
ARTUMAS...ŠOK Į BEDUGNE JAI KLYNAS NE PER SKYSTAS...BĖK PER UGNĮ JAI NEBIJAI
PASLYSTI.. netvirtai atsistoju ir pagaliau pasiryžtu. Ne be reikalo
bijojau..sumautas reikalas tos padangos perėjus jas nebenorėjau nieko...
paskutinę užduoti perėjau su viltim kad viskas greit baigsis... o dabar lauktas
momentas..laisvas skrydis lynu 130metrų. Maniau bus visai nebaisu bet regis
klydau žengti lemtinga žingsnį baisu... esu beveik įsitikinus, kad saugos
virvės manęs neišlaikys.. užsimerkiau ir op!jausmas lyg skristum nepakartojama...po kelių sekundžių malonumo
stovėjau ant tvirtos žemės . gavau gera adrenalino dozę visai savaitei...





{didelis sorry už klaidas}lipant pagonijos voratinkliu įspūdžiai, dabar tai norėčiau dar karta
pakartoti ;]



Baltoji Audra jau skaite sita del kitu nzn ;D kol kas nk naujo neturiu

Labai fainai!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Šaunuolė!!!!!!!! Labai gražu !!!!!!!!!!!! xD

Nepakartojama

Nerealu...

Fainiai. xDDDDD

Labai labai faina. Laukiu daugiau!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! xD

SUPER!!!!

Daugiau, daugiau, daugiau! *bado akcija* xD

xD mes norim daugiau!!!!