Ola

Didelė, stačioje uoloje esanti ola, kurioje gyvena didžiulis rudasis lokys. Jis yra pavojingas, tačiau dieną jo čia dažniausiai nebūna. Nors ne visada...

Kalytė atbėgo čia. Čia buvo vienitelė vieta kuriooje jos niekas neuiišvarydavo. Ji užsirobžsino at uolos vieno krašto kur buvo šiokia tokia lyguma.Šiandien žaidė su šuniuku. jis buvo kitoks... tada ji apadėjo galvą ir užsimerkė

Zebras nutiykino iki kalytės ir prišoko prie jos.
-Sveika. Koks tavo vardas?

atbėgus čia kalė pradėjo uostinėti olą.. užuodus kitą šunį ji pradėjo dairytis, pastebėjus nedidelia kalaitę ir mažyti šuniuką priėjus prie jų smalsiai paklausė - ką čia veikiat... šičia ne žaidimų aikštelė

Zebras šoktelėjo ir vizgino uodegą.
-Aš tai nežinau. Aš ją nusekiau. Tenais yra mano šeimininkai.-snukučiu parodė pušyno libk.

Kalytė staigiai atsistojo ir priėjusi prie šuniuko jį truputėlį pastūmė už nugaros. Tada pradėjo urgzti.
-ko nori? jau ir iš čia mane išvarysit?

Pašiauštakailė primerkė akis ir suurgzgė - kol kas čia niekono teritorijos.. negalių iš jų jūsų išvyti... bet gal norėtumes prisidėti prie šunų gaujos ir turėti savo valdas?

Zebras nesuprato kas čia vykstą, todėl truputį žengtelėjo priekin.

kalytė atsisėdo.
-Mano vardas mėnulė - tarė šuiukui - ką čia paistai apie gaujas - paklausė atvykelės

Pašiauštakailė įsistebeilijo į šunis laukdama atsakymo

Zebras nusišypsojo ir atsisuko į kitą didesnę kalę.
-Koks tavo vardas?

Kalė palenkus galvą pasižiūrėjo į mažąjį šuniuką - Pašiauštakailė... tai ar norėsit prisijungti prie mano būsimos gaujos? -jau kiek irzlokai sulojo kalė

Zebars klausiamiai pažvelgė į Pašiauštalaikę.
-Nesuprantu, kas tos gaujos?

kalaitė taip pat klausiamai pažvelgė į Pašiauštakailę

-tai laukinių šunų gaujos.... Prieš daugybę mėnulių gyvavo keturios gaujos - Sutemų, Mėnesienos, Saulės ir Tamsos. Netrukus į gaujų valdas atsikėlė gyventi daug padarų, naikinti laukinius šunis. Iš šunų išliko nedaugelis: viena dalis šunų žinodami, kad būnant gaujoje yra lengviau pastebimi atsiskyrė nuo gaujų ir tapo vienišiais, kad galėtų išlikti, o kita dalis liko ištikimi gaujai ir buvo pastebėti bei užmušti. Tačiau po kiek laiko sugavo ir atsiskyrusius šunis, gaujų teritorijos buvo sunaikintos, kai kurios užstatytos padarų lizdais. Iš keturių gaujų likę tik dviejų lyderiai atsivedė palikuonių- Pašiauštakailę- mane, Sidabrakailę, Aukso kailį ir Tamsiakailį mes turime kilmingo lyderių kraujo todėl tėvai mums pavdė svarbią užduotį atkurti galingiausias keturias gaujas, bei senuosius papročius..

Zebras pakraipė galvą.
-O aš jei prisijungsiu prei jūsų, galėsiu gyventi aps savo šeimininkus? Galėsiu valgyti dešreles, sausą ėdalą? Galėsiu daryti komandas?

kalė nusistebėjus pažiūrėjo į šuniuką ir griežtai atsakė -net nenutuokiu kas tai yra... vadinasi NE tu galėsi ėsti laukinius žvėris...

Zebras atsistojo ant užpakalinių kojų ir pradėjo stryksėti aplink didžiąją kalę.
-Na nežinau. Noriu būti su savo šeimininkais, žaisti su aktėmis, bei pulti savo kaimyno kates ir susitikti su Boksteriu.-Zebras nustojo šokinėt ir atsisėdo.

Susinervinus kalė sušnairavo į ta baltąjį pūkuotuką, paskiau įsmeigė savo akis į kalaitę

Laukinė Iltis papurtė galvą -ne aš neprisidėsiu prie jokių gaujų man geros toks gyvenimas koks yra..

kalė nusivylusi pažiūrėjo į šunis- kaip norit... jai vis dėl to apsigalvosit sustaukit kviesdami mane... -Pašiauštakailė apsisukus nubėgo

Zebras pardėjo kvėpuoti įsžiojęs ir staiga pamatė pro olą einančią lapę. Jį užvaldė inskinktas ir jis ją puolė. Jis staigiai pripuolė prei lapės kaklo ir stipriai atsispyręs užpakalinėmis kojomis stvėrė. Lapė iškarto žuvo. Zebras parsivilko prie šunų grobį.
-Gal norite?

kalaitė pažvelgė į mažylį -šauniai sugavai lapę.. -padėkojus ji atsikando jos ir pradėjo žiaumoti

Zebras nelabai norėjo ėsti.
-Na aš einu. Šeimininkai tikriausiai amnęs ieško. Iki.-Zebras nubėgo.

-iki- kalaitė dabaiginėjo lapę