Didysis urvas

Didelis urvas šalia didžiosios olos apaugęs samanomis, nuo pašalinių akių jį slepia kadagio bei erškėtrožių krųmai. Čia gyveno/a gaujos šamanas/ė

Šamanė atsargiai pasilenkus praslinko pro eržkėtrožių krūmo apačią ir lėtai išlindo vidun urvo. Ji atsisėdo ir dar lėčiau užmerkė akis bandydama bent kelioms minutėms atsijungti nuo šio pasaulio...Po keletos minučių Mėnulio iltis atsimerkė, apžiūrėjo patalpą, atsiduso ir garsiai pamastė:
-Čia vienintelė vieta, kur galiu trumpam išskristi. Kodėl kitas pasaulis visada būna gražesnis, tačiau ten gyvenusieji nori gryžti atgal? -nuleido akis ir atvirkščiai negu įėjus, paskubomis išlindo į lauką.

Šuniukė atbėgo čia ir apžvelgė urvą. Ji pasižiūrėjo į šamanę ir jos akys prsipildė pagarbos. Jos svaojė būti šamanė. tada ji išėjo.

(Mėlinoji Ilte būsi mano mokytoja/s)

(aš buvau išėjus xD)
Mėnulio iltis ilndusi vidun, atsitupė ir sunerimusi ėmė vaikščioti pirmą, antra ir dar porą kartų aplink urvą. Užuodusi nelabai pažystamą kvapą staiga vos neatšoko, tačiau vėliau, jai užsimerkus kvapo savininkė tiesiog pasirodė jos galvoje. Vistiek, nelabai supratusi kas įvyko ji neramiai nulėkė ten kur akys vedė.

atbėgus būsimoji lyderė užuodė tos pačios kalės kvapą ir net labai stiprų, apžiūrėjus urvą kalė nusprendė jog jis kadaise priklausė šamanui... tad ji nusprendus jog jis ir bus būsimo šamano išsivoliojo jame ir pažymėjo teritoriją jog tai būsimos jos valdos,''o jai kažkam tai nepatiks.. tegus ateina ir susikauna su manim dėl jų''Pašiauštakailė nubėgo toliau

Gryžusi kalė vėl užuodė ją erzinantį kito šuns kvapą:
-Kas per kvailė visur psižymėjo savo teritoriją. Rrr....-susierzinusi atžymėjo teritoriją ir nubėgo prie plokščiojo akmens. (sorry uz kvailę...TT.TT)

Kalė vėl atsižymėjo teritorijas ir atsigulusi ėmė galvoti:
-Na dabar ši vieta oficialiai priklauso man...Na dar neoficealiai bet maždaug...-nusišypsojo ir ramiausiai užmigo...

atbėgus kalė padėjo vištą prie būsimos šamanės ir išbėgo

-Awwwww....-pasiraižė kalė. Staiga jos nosį užgulė labai mielas kvapas. Ji pasisuko ir šalia savęs pamatė negyvą vištą:
-O...Iškur ta višta? Ką ji čia pati nudvėsė? Hmm...Bet matosi kandimo žymės ir užuodžiu ta patį kalės kvapą.-nusišypsojo.
-Na kagi, ačiū,-dar labiau išsišiepė. Tada dar apuostinėjus ėmė ėsti višta nes skrandis grojo maršus. Pavalgiusi atsistojo ir nusprendė apžiūrėti teritorijas.

Suniukas atbego ir apziurejas nuleke tolyn